Babtų kraštotyros muziejuje balandžio 22 d. vyko dailininkės iš Vilniaus Laimutės Kozlovienės tekstilės paveikslų parodos „Nėrinių kalba“, skirtos Motinos dienai atidarymas.

Dailininkė L. Kozlovienė, aktyviai dalyvaujanti parodose nuo 1984 m. babtiškiams atvežė nepaprastai šiltus savo kūrinius: vilna, nėrinys, siuvinėjimas – kaip dailininkė sako – perimti iš mamų, močiučių rankų, dvelkia nuoširdumu, meile, švelnumu. Todėl pati autorė šią parodą skyrė Motinos dienai. Renginį skaidrino, susirinkusių jausmus audrino Babtų gimnazijos 2a klasės mokinukų eilės, dainorėlių Gustės Danauskaitės, Gabijos Blažėnaitės, Rūtos Jonaitytės ir Ievos Lincevičiūtės muzikiniai intarpai.

„Mano kūrybos tikslas – per saviraišką pakylėti žmogaus dvasią, išreikšti jo norą patirti nekasdieniškus jausmus, prasiskverbti už realybės ribų į paslaptingą iliuzinę erdvę.“ – sako meninikė. Tą pajuto ir parodos atidaryme gausiai dalyvavę Babtų bendruomenės nariai. Laimutės paveikslas – neišsenkanti esė. Jame tiek daug potekstės, peno interpretacijai, jog bet kurio amžiaus lankytojas gali susieti su sava patirtimi, savu išgyvenimu.

„Kilusią idėją pirmiausiai nešioju savyje, kad gerai ją prisijaukinus, galima būtų per pojūčius, centimetras po centimetro kurti kūrinį į harmoningą, prasmingą visumą, lyg sodo auginimą. Nenaudoju paruošiamųjų etiudų, kad neišsibarstytų įkvėpimas ir buvusi energija. Jei tai daryčiau, galutinis rezultatas būtų lyg nukopijuotas sodas kaimyno sklype. Paimu po „gabalėlį gyvenimo“ ir prijaukinu jį į vilnos sluoksnį, kuris po kurio laiko atsiveria įvairiais pavidalais, formomis, simboliais, ornamentais, dėmėmis ir linijomis.“ – Taip apibūdina autorė kūrybos procesą.